Current song: Robbie Williams – The 80’s
Kartą gyveno linksmas ir šaunus vyrukas vardu Pigmalionas 
Jis buvo mano draugas ir mes gerai sutarėme Dar jis buvo truputi “prie meno”. O gal ir net ne truputi nes pateko tiesiai į graikų mitologiją. Dar Pigmalionas pažinojo Afroditę. Na o aš, kaip jau minėjau, pažinojau Pigmalioną Na, bet nieko ten nebuvo nes negi dabar perrašinėsi istoriją? 
Jis(Pigmalionas)buvo skulptorius. Kartą jis sukūrė skulptūrą ir ją įsimylėjo(būna ). Taip stipriai įsimylėjo jog dieną naktį svajojo, kad ta jojo skulptūra atgytu. Na ir prisisvajojo. Kaip žinia Afroditė buvo stebuklinga moteris ir vieną dieną kai buvo be nuotaikos tarė “ŠE TAU, PIGMALIONE, PRISIPRAŠEI, TURĖKIS DABAR!”. Kaip tarė taip ir padarė
Ir dabar, po daugelio metų, Pigmaliono efektu vadinama išsipildanti pranašystė arba tiksliau tai, jog įvyksta kažkas ko buvo tikimasi. Pigmalijono efektas yra plačiai aprašytas psichologijoje tačiau, nepaisant to, yra vis dar pakankamai mažai suprastas. Bene visi atliekami tyrimai duoda vienapusišką atsakymą: “taip veikia”. O kodėl, aiškinkitės patys Pvz. Robert Rosenthal ir Lenore Jacobson atliktas tyrimas parodė, jog mokinių pažangumo rezultatai pagerėjo, kartais net dvigubai, “vien dėl to”(specialiai rašau kabutėse), kad mokytojai to tikėjosi iš mokinių. (šaltinis: Rosenthal, Robert & Jacobson, Lenore Pygmalion in the classroom (1992). Expanded edition. New York: Irvington)
Jane Elliot aliko panašu eksperimentą. Trečiokus suskirstė į dvi grupes, pagal akių spalvą. Rudaakiai ir mėlynakiai. Vienai grupei buvo teikiama pirmenybė ir ji laikoma “geresne” dėl jų akių spalvos. O kitos grupės mokiniai, tuo tarpu, buvo laikomi kur kas mažiau gabesniais. Antra eksperimento dieną grupės buvo sukeistos. Kiekvieną eksperimento dieną abiems gupėms būdavo pateikiai gramatikos uždaviniai. Rezultatas: grupės, kuri buvo laikoma “prastesne”, mokiniai gaudavo ypač prastus rezultatus, o grupės, kurios mokiniai buvo laikomi gabiais gavo…….na taip…ypač gerus rezultatus.
Ir dar daugybę tokių pavyzdžių pavyzdžių galime rasti mūsų kasdienybėje. Galima diskutuoti o kodėl taip yra. Tai yra gana reliatyvu ir dėl to ne visuomet lengva užrašyti popieriuje. O ypač kodėl.
Aš linkęs galvoti jog Pigmaliono efektas egzistuoja dėl to, kad mūsų mintys yra programa, “veiksmų planas”, mūsų smegenims(o galbūt, tiesiog galbūt ir ne vien tik). O čia jau galimybės neišmatuotos. Aukščiau paminėtame pavyzdyje su mokinių rezultatais mokiniai priėmė mokytojų pasiūlytą programą kaip savo paties, nes mokytojai yra autoritetai. Todėl netgi anksčiau gerai besimokę mokiniai pasikeitus mąstymui pradėjo gauti prastus rezultatus. Ir, kas įdomiausia, tai padarė labai gabiai
Sakoma “atsargiai norėk, gali išsipildyti”
