Current song: Pink Floyd – Wish You Were Here
Dažnai į pasimatymus einu visiškai paprastai apsirengęs. Aš nenešioju praktiškai jokių aksesuarų, aš nesuku per daug galvos dėl šukuosenos ar batų. Dažnai aš pritingiu ir eiti į sporto klubą. Aš turiu ir daug kitų minusų.
Plius kartais būnu savanaudis ar net kiaulė. Dažnai darau ką noriu.
Ir kiekvienam minusui galiu turėti po merginą 
Prieš porą metų aš turėjau tokį “Eureka!” momentą Vieną vasaros dieną aš vaikštinėjau gatve ir bandžiau kalbinti merginas. Kalbinti pakalbindavau, bet toliau kažkaip sunkiai klostydavosi reikaliukai Ir tada aš prisėdau ant suoliuko ir kai kai ką sumąsčiau. Po to viskas staiga pasikeitė. Susiradau vieną merginą, ji pradėjo mane sekti gatve lyg būtu seniai mane pažįstanti ir siųsti man susidomėjimo ženklus. Tada tai pasikartojo dar kartą. Norėdamas įsitikinti, jog tai nėra atsitiktinumas, aš pabandžiau įjungti prieš tai buvusi mąstymo rėžimą. Įjungiau ir šauniai gavau ragelių Po to išjungiau ir vėl mane nusekė. Po to pakartojau dar kelis kartus..
Galbūt tai skamba keistai, bet po tos dienos aš pajutau kai kuriuos dalykus, kuriuos anksčiau suprasdavau labiau teoriškai.
Jūs turbūt norėtumėte, kad pasakyčiau jums kas buvo tas Eureka momentas?
Deja. Aš galiu tik nurodyti kryptį. O toliau kiekvienas turi atrasti pats ir suvokti tai pats. Savo kalba, savo mintim, savo patirtim. Jūs turbūt skaitėte ne vieną knygą, matėte ne vieną seminarą šia tema…visuose juose yra pamėtyta tų kelrodžių ženklų. Tik ne visi juos mato. Kai kur yra tiesiog aukso grynuoliai. Bet ne visi juos pastebi.
Atsakymai kartais tokie paprasti, kad jų net nepriima, nes jie atrodo per daug paprasti…nes manoma, kad tai kažkokia “didelė problema” ir nenorima šio mąstymo išsižadėti.
O tai taip paprasta……..taip paprasta.
Kodėl man sekasi? Iš esmės kad ir kur beeičiau visuomet atsiranda galimybių… Kartais gązdina ne galimybių nebuvimas o kaip tik jų buvimas.
Iš tikrųjų man turbūt sekėsi labiau nei vidutiniam statistiniam vyriokui visą gyvenimą kiek aš pamenu. Mokykloje ir net prieš mokyklą pastoviai susilaukdavau dėmesio.
Tačiau nežinodavau kodėl anei ką su tuo daryti. Kai jau atėjo tas momentas kai jau norėjosi kažką daryti, viskas dažnai griūdavo atrodo kaip kortų namelis ir dažnai po to būdavo labai liūdna.
Galų gale vieną dieną netyčia užtikau internete vieną knygą, kuri truputi pakeitė mano mąstymą, supratau, kad tai galima keisti, kad tai nėra vien tik likimas. Po to sekė daug ir ko gero visko šia tema skaitymas. Netik, kad jaučiau tam poreikį, bet tiesiog buvo paprasčiausiai įdomu.
Ir kai tiek daug atsakymų būdavo tiesiai prieš akis, aš labai dažnai jū nepastebėdavau ir keliaudavau toliau Ieškojau kažkokio stebuklingo eliksyro(kartais tikrąją to žodžio prasme, bet tai jau kita tema ).
Ir prireikė daug laiko kol pradėjau suprasti tai, kas dabar atrodo savaime aišku.
Kartais atrodo, kad nuėjau ilgą kelią ieškodamas ko nepametęs tam, kad grysčiau atgal. Ten, kur ir buvo visada atsakymai.
Kodėl aš pradžioje parašiau tuos dalykus? Kad paprastai rengiuos ar, kad dažnai tingiu sportuoti?
Iš vienos pusės man tam nebėra tokios motyvacijos kaip buvo anksčiau(o kažkada buvo ohoho kokia). Supratau jog ne tame esmė. Ir tai nėra būtina norint būti patraukliam. Nes patraukliam….patraukliam iš savęs paties to nereikia norint būti…patraukliam Toks filosofinis zen ieškojimas gaunasi
O mergina juk nori būti su patraukliu vyru o ne patraukliais jo drabužiais ar patraukliais jo pinigais..
Ką jūs atsinešate kai ateinate?
Aš tikiu, kad jei vaikinas gali užkalbinti ir bendrauti su gražia mergina pats iš savęs, atsinešdamas save patį, dažnai net nebesvarbu kiti dalykai. Ir esu tai patikrinęs daugybę kartų.
Ką reiškia pats iš savęs, ką reiškia atsinešdamas save patį? Reiškia suvokimą jog tu esi ir turi savyje viską ko reikia. Čia ir dabar. Ir mergina jau nori su tavimi būti. Čia ir dabar. Ne ryt, ne poryt, ne kai būsi išsimiegojęs ar perskaitysi dar tris knygas. Čia ir dabar.
Kodėl pasitikėjimas savimi traukia moteris? Nes tai yra žinutė, kad jums sekasi. O tam turi būti priežastis. O ta priežastis – jūs patrauklus.
Štai kodėl tą vasaros dieną aš kalbinau tik pačias patraukliausias(na kiek tai galima pasakyti iš pirmo žvilgsnio…), dariau tai paprastai, natūraliai. Dariau atsinešdamas save patį o ne atvėžindamas beždžionėlių cirką ar pinigų laimės ratą. Nes tikra tai, ką atsinešate su savimi. Ir nei viena mergina neprieštaravo ir nesiginčyjo.
PS: aš jokiu būdu nesakau, kad nereikia sprotuoti, prisižiūrėti ir kitaip savimi rūpintis. Atvirkščiai! Save gerbtis ir savimi rūpintis netgi būtina! Tiesiog nereikia to daryti kaip bandymo kompensuoti savo įsivaizduojamus trūkumus.
Šiaip jau, su vyrais yra taip pat kaip ir su moterimis. Kai moterys dažosi, apsirengia jų pačius gražiausius kostiumėlius, visos sako – “darau tai dėl savęs”. NOT. Visos tai daro tam, kad labiau patrauktų priešingos lyties dėmesį. Tas pats ir su vyrais – nors ir dauguma sako, kad sportuoja tam, kad jaustųsi geriau, sveikiau, tačiau pasąmonėje vistiek išlieka pagrindinis tikslas “make her look twice”.
Kita vertus, teigiami pokyčiai su kūnu (sparčiai krentantis svoris, stangrėjantys raumenys) ar su stiliumi turi labai daug įtakos kaip confidence boosters. Žmonių pasąmonėje yra ypatingas dėmesys skiriamas apibrėžtiem, apčiuopiemiem dalykam. Ne visi gali tiesiog paimt, ir pasitikėt savimi. Jiems reikia matomų rezultatų veidrodyje. O pamačius rezultatus, kyla pasitikėjimas. O atėjus pasitikėjimui ateina ir rezultatai, dar labiau kyla pasitikėjimas.. Kitaip tariant, jeigu ratą įsuksi, jis toliau suksis ir iš inercijos, Sunkiausia yra jį išjudint..
Iš esmės, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu šios frazės teisumu: “success is not a destination, it’s a journey”. Kiekvienas žmogus turi pats patirti visa tai, nors ir tai būtų totali nesekmė. Juk, “Kas manęs nenužudo, padaro mane stipresniu”. Mano nuomone, žmogus turi mokytis iš savo pačio klaidų, nes tik tada ateina suvokimas.
Man labai patiko tavo parašyta frazė: “Kartais atrodo, kad nuėjau ilgą kelią ieškodamas ko nepametęs tam, kad grysčiau atgal. Ten, kur ir buvo visada atsakymai.” Pats pamastyk, ar nenuėjęs tokį kelią, kokį nuėjai ieškodamas, būtum tuo, kuo esi dabar? Jeigu tie klausimai jau tau būtų atsakyti ir tau tereiktų juos atsiminti? Tikros žinios ateina ne per knygas, o per potyrius. Per nesekmes, per vargus, per nuklydimus, per sėkmę ir tą nuostabų atradimo jausmą..
Ačiū už dėmesį:)
kazkaip tu cia labai ydomiai po 100 !! paaiskink prasau,ka turejai galvoje sakydamas : PRADEJO MANE SEKTI GATVE .. cia apie nekalta akyciu kontakta ar paprasciausiai vilkosi tau is paskos,kaip uodega ?
Julius:
nepagavau apie kokį 100 kalbi čia. O dėl sekimo tai nei taip, nei anaip
na gal nebent labiau anaip, bet nevisai, liežuvis neapsiverčia taip pasakyt 
Tiesiog kur aš nieko nesakydamas einu ten ir ji eina. Taip, tarsi būtume seni pažįstami ir tai akivaizdus susidomėjimo ženklas.